Aukso Istorija – 6 000 Metų Civilizacijos Metalas

Auksas yra unikalus metalas – jis lydėjo žmoniją nuo seniausių laikų ir vis dar yra vienas patikimiausių vertės saugojimo įrankių. Šis vadovas pristato pagrindinius aukso istorijos etapus.

Senovės pasaulis (4000 m. pr. Kr. – 500 m.)

Pirmieji aukso dirbiniai aptikti Bulgarijos Varnos nekropolyje, datuojami 4 600 m. pr. Kr. – tai seniausi pasaulyje aukso papuošalai. Senovės Egiptas vertino auksą kaip „saulės dievo Ra kūną" – Tutanchamono kapo kaukė, sverianti 11 kg gryno aukso, iliustruoja, kokia svarba buvo teikiama šiam metalui. Egiptiečiai pirmieji sukūrė aukso lydymo technologijas ir pradėjo standartizuoti aukso grynumą.

Lidijos karalystė (dabartinė Turkija) apie 600 m. pr. Kr. nukaldino pirmąsias aukso monetas iš electrum lydinio. Karalius Krezas tapo turtų simboliu – „turtingas kaip Krezas" sakoma iki šiol. Romos imperija masiškai naudojo aukso aureusus prekybai per visą Europą, Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus.

Viduramžiai ir Didieji geografiniai atradimai (500–1700 m.)

Bizantijos imperija šimtmečius išlaikė stabilų solidą – aukso monetą, vadintą „viduramžių doleriu". Po 1492 m., kai Kolumbas pasiekė Ameriką, Ispanijos konkistadorai parsivežė tūkstančius tonų aukso iš inkų ir actekų civilizacijų. Tai sukėlė vadinamąją „aukso revoliuciją" Europoje – kainos Ispanijoje pakilo 6 kartus, o tai yra vienas pirmųjų istorijoje užfiksuotų infliacijos epizodų.

Aukso standartas (1816–1914 m.)

Didžioji Britanija 1816 m. oficialiai įvedė aukso standartą – kiekvienas svaras sterlingų buvo padengtas konkrečiu aukso kiekiu (7,32 g). Iki 1900 m. didžioji dalis išsivysčiusio pasaulio (Vokietija, Prancūzija, JAV, Japonija) prisijungė prie šios sistemos. Tai užtikrino tarptautinės prekybos stabilumą, fiksuotus valiutų kursus ir mažą infliaciją.

Kalifornijos aukso karštinė (1848–1855 m.) padidino pasaulinę aukso pasiūlą, į San Franciską suplaukus daugiau nei 300 000 ieškotojų. Panašios karštinės vyko Australijoje, Pietų Afrikoje (1886 m. atrastos Vitvotersrando aukso gyslos – ten iki šiol iškasta apie 40% viso pasaulio istorijoje pagaminto aukso) ir Klondaike (Kanada, 1896 m.).

Bretton Woods sistema (1944–1971 m.)

Po II pasaulinio karo, 1944 m. Bretton Woods konferencijoje 44 šalys sukūrė naują tarptautinę pinigų sistemą. JAV doleris tapo pagrindine pasauline rezervine valiuta, o jis buvo padengtas auksu fiksuotu kursu – 35 USD už unciją. Kitos valiutos buvo susietos su doleriu. Sistema gerai veikė iki 1960-ųjų pabaigos, kai JAV išleido per daug dolerių finansuoti Vietnamo karą ir socialines programas.

Nikson šokas ir laisvai svyruojanti kaina (1971 m. – dabar)

1971 m. rugpjūčio 15 d. JAV prezidentas Ričardas Niksonas vienašališkai nutraukė dolerio konvertavimą į auksą. Tai vadinamasis „Nikson šokas". Nuo to momento aukso kaina ėmė laisvai svyruoti rinkoje. Per 1970-uosius, paveiktą naftos krizių ir hiperinfliacijos, aukso kaina šoktelėjo nuo 35 USD iki 850 USD už unciją (1980 m. sausį) – tai 24 kartus per dešimtmetį.

XXI amžiuje: 2008 m. finansų krizė ir centrinių bankų kiekybinis skatinimas pakėlė auksą iki 1 920 USD (2011 m.). Po Covid-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą auksas peržengė 2 000 USD (2022 m.) ir 2 500 USD (2024 m.) ribas. Šiuolaikinės aukso kainos galite stebėti realiu laiku mūsų pradžios puslapyje.

Auksas Lietuvos istorijoje

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais auksas buvo retas – jis daugiausia plūsdavo iš Vakarų Europos prekybos keliais. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis (1392–1430) kaldino aukso monetas. Tarpukario Lietuvoje (1922 m.) buvo įvestas litas, padengtas auksu – 1 litas atitiko 0,150462 g gryno aukso. 1940 m., prieš sovietų okupaciją, Lietuvos banko aukso atsargos buvo perkeltos į Didžiąją Britaniją ir JAV, vėliau jos buvo grąžintos nepriklausomai Lietuvai 1990-aisiais.

Centrinių bankų aukso atsargos šiandien

Pasaulyje yra apie 208 000 tonų kasybos būdu išgauto aukso (jei sulydytume, tilptų į kubą, kurio kraštinė ~22 m). Iš jų ~20% laiko centriniai bankai. Didžiausi savininkai: JAV (8 133 t), Vokietija (3 352 t), Italija (2 452 t), Prancūzija (2 437 t), Rusija (2 332 t), Kinija (oficialiai 2 200 t, bet realiai gali būti gerokai daugiau). Lietuvos bankas turi apie 5,8 t aukso atsargų.

Susijusios temos

Ką istorinis kainų palyginimas reiškia dabartiniam pirkėjui

Istorinis aukso vaidmuo ir investavimo rezultatas nėra tas pats klausimas. Metalas tūkstantmečius buvo naudojamas puošybai, atsiskaitymui ir rezervams, bet toks ilgas naudojimas negarantuoja pelno pasirinktu dešimties ar vienų metų laikotarpiu. Šiuolaikinis pirkėjas moka konkrečią kainą konkrečia valiuta ir vėliau susiduria su pardavimo sąlygomis. Todėl istorijos pasakojimą verta papildyti skaičių metodika: kokia pasirinkta pradžios data, ar kaina nominali, kokie vienetai ir ar įtrauktos sandorio išlaidos. Tik tada palyginimas tampa naudingas jūsų sprendimui, o ne vien įdomia chronologija.

Po 1971 metų pasikeitęs dolerio ir aukso santykis svarbus šiuolaikinėms kainų eilutėms, tačiau skirtingi istorijos šaltiniai gali pateikti skirtingus rodiklius. Vieni skaičiai yra nustatyto kurso ar oficialaus režimo duomenys, kiti – rinkos kotiruotės. Šioje svetainėje istorinį grafiką pradedame nuo 1971 metų. Ankstesnių amžių monetų nominalų negalima tiesiog pridėti prie šio grafiko kaip vienodo matavimo vieneto. Jų masė, grynumas, piniginė sistema ir perkamoji galia priklausė nuo vietos bei laikotarpio. Istorinis aukso standartas taip pat nereiškė, kad kiekvienas žmogus kiekvienu momentu galėjo be apribojimų išsikeisti bet kokią sumą.

Eurais išreikštą ilgą istoriją skaitykite atidžiai: euras neegzistavo visą laikotarpį, kurį gali apimti aukso rinkos duomenys. Ankstesnių datų perskaičiavimui reikalinga aiški valiutų metodika. Jei duomenų teikėjas jos nepaaiškina konkrečiai eilutei, nevadinkite tokio skaičiaus to meto Lietuvoje mokėta euro kaina. Lietuvoje euras įvestas 2015 metais. Dabartinio Lietuvos pirkėjo kainų palyginimui EUR grafikas patogus, tačiau istoriniam ekonominiam kontekstui vien jo gali neužtekti. Ilgalaikio pokyčio interpretacija turi atsižvelgti ir į infliaciją bei pinigų perkamosios galios skirtumus.

Metų aukščiausia kaina, metų pabaigos kaina ir metinis vidurkis atsako į skirtingus klausimus. Aukščiausia reikšmė parodo vieną laikotarpio ekstremumą, uždarymo kaina – konkretaus pasirinkto taško vertę, o vidurkis priklauso nuo naudojamų stebėjimų. Straipsnyje cituojamas rekordas todėl gali nesutapti su kasdienio grafiko tašku. Tai nebūtinai klaida. Prieš lygindami 2025 metų kainą su šiandiena nuspręskite, kokį rodiklį lyginate, ir sulyginkite valiutą bei uncijos ar gramo vienetą. Neturėdami pilnos duomenų eilutės neskelbkite tikslaus vidurkio iš kelių pasirinktų dienų.

Praktinį palyginimą atlikite su savo pirkimo dokumentu. Užrašykite gryno metalo masę ir grynumą, atskirkite gamybos priedą bei pristatymą, o šiandienos vertę perskaičiuokite tais pačiais vienetais. Jei vertinate monetą, metalo vertė ir numizmatinė vertė gali skirtis. Jei vertinate žiedą, istorinis aukso brangimas nepasako jo akmenų, dizaino ar būklės vertės. Ilga aukso istorija padeda suprasti jo vietą ekonomikoje; konkretaus turto realizavimo rezultatas vis tiek priklauso nuo jūsų įsigijimo sumos, pirkėjo pasiūlymo, mokesčių ir išlaidų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Nuo kada svetainėje pateikiamas aukso istorinis grafikas?

Ilgalaikis grafikas pateikiamas nuo 1971 metų. Ankstesnių laikų monetų ir oficialių kursų duomenys nėra laikomi ta pačia rinkos kainų eilute.

Ar istorinis kainos augimas garantuoja būsimą grąžą?

Ne. Pasirinkto laikotarpio rezultatas priklauso nuo pradžios ir pabaigos datos, valiutos bei sandorio išlaidų. Ateities kaina gali ir mažėti.

Ar metų rekordas yra metinis vidurkis?

Ne. Rekordas yra didžiausia stebėta reikšmė, o vidurkis apskaičiuojamas iš apibrėžtos duomenų eilutės. Metų pabaigos kaina yra dar kitas rodiklis.

Ar 1971 metų EUR vertė buvo tuo metu mokėta euro kaina?

Ne. Euro tuo metu nebuvo. Tokiam istoriniam perskaičiavimui būtina atskira valiutų metodika; jo negalima laikyti tuo metu Lietuvoje mokėta euro kaina.

Ar senos monetos vertė lygi joje esančio aukso kainai?

Nebūtinai. Monetos retumas, autentiškumas ir būklė gali suteikti numizmatinę vertę, kuri vertinama atskirai nuo metalo.

Autorius: AuksoKursas.lt redakcija. Skaitykite kainų metodiką ir duomenų šaltinio aprašymą. Turinys informacinis, ne individuali investavimo rekomendacija.